- kėbluotis
- kėblúotis, -úojasi, -ãvosi 1. žr. kėbloti 2 (refl.): Argi taip gražu kėblúotis! Ds. Ką čia kėbluojies kaip mažas vaikas! Svn. Vaikas kėblúojas, kėtojas J(Ds). Nesikėbluok, vaikel, negražu! Jž. 2. kebėtis, griozdotis: Nenoriu kėblúoties, t. y. nešioti lovas į stubą J. Kėblúoties yra kebliai nešti dvi lazdi J.
Dictionary of the Lithuanian Language.
